Noriu išmokti patylėti. Ypač tuomet, kai nekalbu.

2012 m. kovo 11 d., sekmadienis

Su Kovo 11-ąja

Dukra iš ryto pamatė ant netoliese esančio namo pritvirtintą trispalvę.
- Mama, mama, pažiūrėk, Lietuvos vėliava, vėliava Lietuvos, matai! - šaukte šaukė šokinėdama iš džiaugsmo dukra ir pridūrė: - šventė šiandien, mama!

Nesu dar mačiusi trijų metų neturinčio vaiko, kuris taip reaguotų į Lietuvos vėliavą - bet gal tiesiog nemačiau pakankamai daug mažų vaikų savo terpėje, tam tikromis aplinkybėmis :). Kai buvo gerokai mažesnė, visos vėliavos buvo "Lietuvos", bet jau, regis, atskiria, kuri Lietuvos, kuri ne. Neturiu dabar po ranka jos pieštų trispalvių...
Stebėdama kai kuriuos renginius ji nuolat mojavo namuose turima nediduke trispalve.

Išties, meilė Tėvynei yra kažkas dieviško ir taurinančio žmogų.
Net kai širdis verkia dėl bujojančio savanaudiškumo brangioje Tėvynėje.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą