Jėzus jai tarė: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Ji, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis, jei tamsta Jį išnešei, pasakyk man, kur Jį padėjai. Aš Jį pasiimsiu“.
Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“).
Jėzus jai tarė: „Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ (Jn 20, 15-17)
Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“).
Jėzus jai tarė: „Neliesk manęs! Aš dar neįžengiau pas savo Tėvą. Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‘Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą’ (Jn 20, 15-17)
Nesvarbu, kad pradžioje ji Jo neatpažįsta. Juk tai taip būdinga mums, žmonėms, - Jo nepažinti, neatpažinti... Tačiau vos tik Jis pašaukia ją vardu - Marija susivokia, ir jos siela, spėju, vėl ima džiaugtis, skleistis, žydėti...
Marija Magdalietė tampa pirmuoju žmogumi, pamačiusiu prisikėlusį Viešpatį. Kristus dar nenužengė pas Tėvą, bet apsireiškia šiai moteriai. Ir duoda svarbią užduotį - perduoti Jo žodį bei liudijimą mokiniams. Apaštalams!
Paprasta moteris, su liūdna praeitimi, savo dabartį bei ateitį siejanti tik su Kristumi - patyrė tokį nuostabų Dievo aplankymą. Ir savosios vilties, džiaugsmo prisikėlimą.
Tikėkime ir mes Viešpaties prisikėlimu, savo širdžių bei gyvenimų atnaujinimu Jame! Ieškokime Viešpaties, laukime Jo!
Nelauktai
prieš mane Tu sustojai,
vienu mostu
kaip voratinklį
nykų slogutį nubraukęs,
tarei:
„Nebijok!
Mirties nebėra.
Džiaukis!.."
/M. Kontrimaitė, „Velykos", iš kn. „Palei pat gyvenimą"/
-----------------
Foto - Liutauro Bilevičiaus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą