"Likusias savo gyvenimo dienas Džonatanas Žuvėdra praleido vienas <...>. Ne vienatvė jam slėgė širdį, bet tai, kad kitos žuvėdros atsisakė patikėti, jog jų laukė skrydžio džiaugsmas; jos nepanoro atsimerkti ir pamatyti" (R.B.)
"<...> - Mūsų ten niekas nelaukia! Mes juk Atstumtieji! Nejaugi verta brautis pas tuos, kurie tavęs nenori matyti? - Mes galime laisvai skristi ten, kur norime, ir būti tokie, kokie iš tikrųjų esame, - atsakė Džonatanas ir, pakilęs nuo kranto, pasuko rytų link, kur gyveno Būrys" (R.B.)
"<...> - Mūsų ten niekas nelaukia! Mes juk Atstumtieji! Nejaugi verta brautis pas tuos, kurie tavęs nenori matyti? - Mes galime laisvai skristi ten, kur norime, ir būti tokie, kokie iš tikrųjų esame, - atsakė Džonatanas ir, pakilęs nuo kranto, pasuko rytų link, kur gyveno Būrys" (R.B.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą