Pamenu iš savo jaunos jaunystės:) tokį epizodą, kai labai norėjos padaryti kokią nesąmonę. Na, kažkaip išsišokti, sukilti, gal nusimegzti kokį pabaisuoklišką megztinį, ir būt be proto originaliai. Gal ne tiek originaliai, kiek vat išsišokti tai tikrai norėjosi. Tai būsiu AŠ! Tie norai virte virė. Burbuliavo, kunkuliavo, taškėsi. O baigėsi viskas tuo, kad man numezgė gražų, švelnutį megztinį, o aš gavau pamoką - už noro išsišokti slypi puikybė. Beje, čia pat skubu pasakyti, kad išsišokti ir išsiskirti iš kitų yra du skirtingi dalykai :) Kaip ir pasispjaudyti ant kitų arba padaryti tikrų žygdarbių.
Likimo ironija - kai kam pabaisuokliškai atrodau ir be to megztinio :) [Dabar kaip tuose interviu reikėtų įrašyti: "juokiasi" ]
:)))
Viskam savas laikas... :))
AtsakytiPanaikinti