Truputį nusižengsiu "ištraukdama" šią eilutę iš konteksto, tačiau Biblijoje ne kartą skaitome padrąsinančius Viešpaties žodžius – dar Izajo knygoje skamba nuostabus paraginimas:
Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave <...> : „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs" (Iz 43, 1-2).
Tai nereiškia, jog Viešpats drąsina mus visais atvejais. Jis tikrai nedrąsins mūsų gyventi dėl savęs, pildyti savo įgeidžius, elgtis egoistiškai ir pan. Tačiau Jis visuomet ragins mus artintis prie Jo, ieškoti Jo veido, Jo pažinimo šviesos, ragins pasitikėti Juo ir siekti panašumo į Jį. Sunkiose aplinkybėse ir skausme ragins, drąsins šlietis prie Jo.
Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave <...> : „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs" (Iz 43, 1-2).
Tai nereiškia, jog Viešpats drąsina mus visais atvejais. Jis tikrai nedrąsins mūsų gyventi dėl savęs, pildyti savo įgeidžius, elgtis egoistiškai ir pan. Tačiau Jis visuomet ragins mus artintis prie Jo, ieškoti Jo veido, Jo pažinimo šviesos, ragins pasitikėti Juo ir siekti panašumo į Jį. Sunkiose aplinkybėse ir skausme ragins, drąsins šlietis prie Jo.
Štai dar vienas pavyzdys, dar vienas paraginimas: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu“ (Žyd 13, 5)
Matome, kaip žydams laiško autorius ragina tikinčiuosius pasitikėti Dievu – ne tik remtis Jo pažadu, kad Jis niekuomet neapleis ir nepaliks, bet taip pat siekti gyventi tinkamai – tai yra gyventi be godumo pinigams. Taigi, negalime tikėtis besąlygiškos Viešpaties paramos – Jis nerems mūsų, jei nuodėmiausime, tačiau tikrai drąsins, jei ieškosime pagalbos Jame, sieksime gyventi tiesoje, pametant nuodėmę.
Tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente ne kartą skaitome, kaip Viešpats savo žmones drąsina pasitikėti Juo. Tikiu, ir šiandien Jis tebedrąsina tikinčius Juo. Ar tuos, kurių tikėjimas ima gesti lyg silpnai degančios malkos po lietumi, ar tuos, kurie pirmąjį tikėjimo daigelį pasodino savo širdies sode...
„Nebijok, vien tik tikėk“ – ši Viešpaties Jėzaus žodžiai nuskambėjo tuomet, kai pas Jį pagalbos atėjo vienas sinagogos vyresnysis, tačiau jį trikdė susirinkusieji: „Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?“ (Mrk 5, 35). Būtent šiuos abejones sėjančius žodžius pertraukė Viešpats, drąsindamas mergaitės tėvą. Netrukus įvyko vienas didžiausių stebuklų – mergaitė buvo prikelta iš numirusių (Mrk 5, 41-42).
Taigi Viešpaties žodžiai „Nebijok, vien tik tikėk“ – gali prabilti, tikiu, įvairiose mūsų situacijose ir aplinkybėse. Jie gali mus padrąsinti, kai širdys virpa iš skausmo ir širdgėlos, kai netenkame vilties, kai žemė, kaip sakoma, slysta iš po kojų, tačiau mes nuoširdžiai ieškome pagalbos Dieve...
Įdomu tai, jog padrąsinimas „Nebijok" Biblijoje, regis, skamba 365 kartus. Gal tai reiškia, jog Viešpats nori mus padrąsinti kasdien?
O ar ne kasdien mums reikalingi padrąsinimai? Juk susiduriame su įvairiomis kliūtimis, sunkumais, galbūt ir persekiojimais dėl savojo tikėjimo, sielvartais.
O gal susigūžiame pamatę savo netobulumus? Gal jaučiamės neverti stovėti Dievo akivaizdoje ir nesitikime, kad Jis išklausys mūsų maldas bei prašymus? O gal kažkas mums kužda panašiai, kaip tie žmonės sinagogos vyresniajam, kurio dukrelė numirė – „nebevargink Mokytojo“?
Įdomu tai, jog padrąsinimas „Nebijok" Biblijoje, regis, skamba 365 kartus. Gal tai reiškia, jog Viešpats nori mus padrąsinti kasdien?
O ar ne kasdien mums reikalingi padrąsinimai? Juk susiduriame su įvairiomis kliūtimis, sunkumais, galbūt ir persekiojimais dėl savojo tikėjimo, sielvartais.
O gal susigūžiame pamatę savo netobulumus? Gal jaučiamės neverti stovėti Dievo akivaizdoje ir nesitikime, kad Jis išklausys mūsų maldas bei prašymus? O gal kažkas mums kužda panašiai, kaip tie žmonės sinagogos vyresniajam, kurio dukrelė numirė – „nebevargink Mokytojo“?
Tačiau Viešpats akivaizdžiai mus drąsina - „Nebijok, vien tik tikėk!". Mes pakliūname į įvairiopas sunkias aplinkybes, tačiau visose jose galime atrasti guodžiančius Viešpaties žodžius, tikėtis Jo pagalbos.
Tad...
- Jei tau reikalingas padrąsinimas, jog tavo sielvartas turi prasmę – galbūt būtent tau skamba
šiandien : Nebijok, vien tik tikėk.
- Jei nuolat meldiesi už kokį žmogų ar žmones ir nematai pasikeitimų, prisimink šį žodį: Nebijok, vien tik tikėk.
- Jei tu neturi vilties ir užtikrintumo dėl ateities... Nebijok, vien tik tikėk.
- Jei tau reikia pamatyti prasmę rodos, beprasmiškuose kasdieniuose darbuose... Nebijok, vien tik tikėk.
- Jei neturi užtikrintumo, jei tave trikdo abejonė - "Ar atleido Dievas mano nuodėmę?" - Jei nuoširdžiai atgailavai, ramia širdimi įsiklausyk... - Nebijok, vien tik tikėk!
- Jei tau nedrąsu melstis, jei dvejoji, ar Jis girdi tave: Nebijok, vien tik tikėk!
- O gal abejoji, kad Dievas tave - taip taip, tave - myli? Neabejok, ir nebijok, bet vien tik tikėk!
Vienintelio, ko turime bijoti, tai paties Viešpaties. Tačiau prisiminkime, kad Viešpaties baimė nereiškia atitolimą nuo Dievo, bet susilaikymą nuo nuodėmės, darymo piktą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą