Iš dukros žodžių aruodo:)

Nors per maža, kad taip gražiai pieštų, bet nupiešė :) pati.

Nusprendžiau įkelti keletą pustrečių dukrelės pasisakymų. Tiesa, kai kurie pasisakymai įvyko prieš kelis mėn, nerašiau datų. Čia tarp 2 ir 2,5 metukų. Ji nepailsta mūsų stebinti...

- Tuoj valgysim, - sakau.

Dukra:

- Rimtai?

-

- Mama, valgai makaronus.. Nu gražiausia! :)

-

Dukra paėmė mobilų tel, ir kalba: - Tėti, aš tave myliu. Myliu tave, tėti. Tėti, myliu tave, aš tave myliu... Tėti.. [ sakoma, vaikai kopijuoja tėvus ;)))) ]

O visai neseniai ji tėčiui pasakė - tu geriausias tėtis pasaulyje!

Abu susimąstėm, iš kur ji "paėmė" tą frazę :)

-

Vaikai turi tokius pakojukus-kėdutes. Kad palypėtų prie kriauklės ir pan. - žinote. Paėmė ji tokią kėdutę, atsinešė prie manęs, sėdinčios prie kompo, ir pasilypėjo, kad pasiektų apsikabinti aplink kaklą... Ir sako - mama, aš tave myliu... ... 

 -

Ruošiamės į svečius. Stoviu prieš veidrodį. Dukra žiūri į mane ir sako - lėtai ir ištęstai: 

- Maamaa, kookia tu gražiii panelė! Matai!

 - 

‎- I bambeklis i bambeklis, - sako dukra, paėmusi knygą.
- Murmeklis ir bambeklis.
- Bambeklis ir bamaneklis.
- Ne, pasakyk: Murmeklis
- ir bambeklis
- Ne... tiesiog pasakyk: Murmeklis
- ir bambeklis
- Tai kaip knygute vadinasi?
- Bambeklis i bambeklis 

 :)

-

Dukra rodo man išpieštą komodą (pakeverzota pieštuku ant komodos) ir sako: 

- Mama, matai?
- Matau. Na, kitą kartą gausi per nagus! 
- Gerai. Kitą kartą.

-

Anądien žiūrim vunderkindų vaikų pasirodymus per LTV. Šoka, groja vaikučiai. Paskui išeina tokia jau visa mergina, ne visai vaikas. Dukra žiūri žiūri, sako - mergaitė dainuoja; tada, žiūrėdama į tą pačią atlikėją vėl sako: teta dainuoja. O tada, vis tik: mergaitė teta dainuoja! Ir dar pakartojo kelis kartus - mergaitė teta dainuoja :)

-

Dukra sukinėjas virtuvėj, ima ko negalima, begamindama valgyt sakau: šita... tuoj ką nors aš tau duosiu, palauk. Duktė nekantriai: - nu mama, duok man šitą ką nors!

- 

Kai dar ne visus žodžius pasakydavo aiškiai, kažką vis man sakė, o aš nesupratau.

- Na, nesuprantu, - pasikartojau.

Pagaliau ji sako:

- Tėtis supras.

-

- Dūmai rūksta, - sako dukra, rodydama per langą į namų kaminus. O čia pat pastebėjusi du rūkančius žmones sako: - Žmogiukai rūksta. :)

-

Liepiau eiti rankų plautis. Tik pasuko už sienos, girdžiu liūdną atodūsį: "Jėzau Jėzau...".

:)

- Mamą nupiešiau, su uodegytėm ir ausytėm.
(šalia mergaitės gėlytė) :)) p.s. mane labiausiai žavi skaidri nuotaika jos piešiniuose...