Noriu išmokti patylėti. Ypač tuomet, kai nekalbu.

2012 m. sausio 1 d., sekmadienis

37 Psalmė - puikios gairės ne tik Naujiesiems, bet ir visam gyvenimui

 Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams. 
Jie greitai bus nupjauti tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė.
Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!
Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.
Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.
Jis padarys tavo teisumą kaip šviesą ir tavo teisybę kaip vidudienį!
Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta.
Liaukis nirtęs ir palik rūstybę. Nesijaudink, kad nedarytumei pikta.
Piktadariai bus sunaikinti, bet tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę.
Nes dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus.
Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu. (Ps 37, 1-11) <...>




Šioje Psalmėje skamba daug gražių, gerų pamokymų. Buvo laikas, kai buvau linkusi įsižiūrėti tik į keletą šios psalmės sakinių, bet kuo toliau, tuo daugiau visa ši psalmė mane įkvepia (nors cituoju ne visą ją). Ir dėl tos priežasties, kad ji nusako, su kuo susiduria bei ką išgyvena visi tikintieji... Puikiai parodo, kad šiame pasaulyje gyvena dvi kategorijos žmonių - tai teisieji (trumpai apibūdinant tai žmonės, siekiantys patikti Dievui) ir nedorėliai (galime įvardinti kaip tuos, kurie ignoruoja Jo įsakymus, neturi Dievo baimės. Be jokios abejonės būna ir taip, kad teisieji aptinka savy daug "nedorėliškumo" apraiškų, būna, kai nedorėliai vadina save teisiais).
Ši Psalmė taip pat kalba apie Dievą, kuris nėra abejingas mūsų troškimams ir gyvenimams bei teikia mums gyvybiškai svarbių pamokymų. 

Manau, šioje psalmės autoriaus tikslas buvo nukreipti tikinčiųjų žvilgsnį teisinga linkme – šiek tiek užbėgdama už akių pacituosiu beveik paskutines psalmės eilutes: 

Lauk Viešpaties ir laikykis Jo kelio <...>. (34eil.)

Žiūrėk į tobuląjį ir stebėk teisųjį, nes tokių galas – ramybė (37eil.)

(Visą psalmę galite atsidaryti, jei neturite Biblijos, čia: http://www.ebiblija.lt).

Be to, autorius iš pat pradžių pradeda nuo to, ko neturėtume daryti. Tai jaudintis dėl to, kad sekasi žmogui, kuris daro pikta. Nes kaip vėliau bus pasakyta, berods apaštalo Pauliaus, žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.

"Nesijaudink, kad nedarytumei pikta" - vienas vertimas teigia, kad nesijaudintum tiek, kad imtumei daryti pikta.
Mat mūsų jaudinimasis dėl kitų gerovės ir laimės, - ir net gi, dėl neteisybių aplinkoje, - ne visuomet toks jau, pavadinkim, dieviškas... ir nekaltas. Neretai tame jauduly daug būtent pavydo priemaišų. O pavydas atima gyvenimą iš to, kuris pavydi. Tad pavydo reikia saugotis, nuo jo "bėgti" ir jei jis vis tiek apima, melsti Dievo malonės, kad padėtų nukreipti žvilgsnį teisinga linkme. Manau, nuo pavydo gali pagelbėti dėkingumas už tai, ką turime ir kas esame. Visų mūsų gyvenimai skirtingi, ir visi mes tikrai galime atrasti už ką dėkoti Dievui. (Tiesiog imkite, ir padėkokite Jam. Užsimerkite, apmąstykite, ir pasakykite, ištarkite savo lūpomis tai, už ką esate dėkingi...).

Pavydus žmogus neretai nori kenkti, keršyti, kažką padaryti ar kaip tik nepadaryti (gero) tam, kuriam pavydi. Iš tikro pavydas "suvalgo" pirmiausiai tą, kuris pavydi, o ne tą, kuriam pavydima. Tas, kuriam pavydima toliau gyvens pasišvilpaudamas, o pavyduolis nuo savo pavydo toliau tins ir džius... Saliamonas sako, kad pavydas pūdo kaulus. Taigi, pavyduolio ir širdis gali pasirodyti supuvusi, jei prasiskverbia net iki kaulų.

Suprantu, kad ši psalmė reikalauja platesnės analizės, nei čia pateikiu, išties daugiau norėjau atkreipti dėmesį į pačią psalmę ir palinkėti įsižiūrėti į tai, kas ten parašyta.

Dievas yra geras. Labai geras. Ir teisingas. Jis žino, kokiu keliu eidami ragausime gyvenimą, o kokiu - mirtį. Gyvendami pagal Jo žodį ragausime gyvenimą. Eidami savo keliais, pasiduodami pavydui, pykčiui ir bereikalingam jauduliui pjausime vien mirtį - tai yra daugės tamsos mūsų sielose, gyvenimuose, o ne šviesos.

Negyvenkime tamsoje. Veržkimės į Jo šviesą. Gėrėkimės Viešpačiu. Paveskime Jam savo kelius. Dievas sunaikins nedorėlius, bet išaukštins romiuosius. Romieji ir per negandas eidami geba rinktis gerumą vietoj pykčio, gėrį, o ne blogį. Romieji nepavydi, nes yra atsidavę Dievo valiai, dėkingi už tą saiką, kurį turi. Romieji ir yra tie teisieji, kurie dažnai nukenčia nuo nedorėlių, tačiau lieka ištikimi Dievui ir todėl galiausiai patiria Jo išgelbėjimą, kaip pasakyta šios psalmės pabaigoje. 

Tad, į kokias situacijas bepapultume, ieškokime ir laukime Viešpaties, laikykimės Jo kelio. Stebėkime tobuląjį - tai yra tuos, kurie gyvena su Dievu, vykdydami Jo valią. Jei nerandame tokių žmonių savo aplinkoje, jų apstu  Biblijoje. Ar turite šią knygą? Studijuokite ją, įsižiūrėkite, kaip ir kuo gyvendavo Dievo žmonės - tie, kurie patiko Viešpačiui. Jie nebuvo tobuli, bet norėjo patikti Dievui. Mylėjo Jį.

Siekime ir mes būti tais, kuriuos būtų galima priskirti teisiųjų, o ne nedorėlių kategorijai. Dar pridursiu, jog skaitant šią psalmę apima jausmas, jog jos autorius pats išgyvena arba mato daug neteisybės - tai nebūtų naujiena, nes neteisybės šiame pasaulyje daug, visi tą žinome (rečiau tik pastebime, kai patys tą neteisybę sėjame). Tačiau štai ko turime tuomet saugotis - kad toji neteisybė neapimtų mūsų pačių. Kad mes nenuspręstume gyventi nedorėlių principais. Kad mes išlaikytume savo širdis tyras ir priklausomas nuo Dievo. O tai reiškia, kad mums ne visuomet seksis. Kad visko bus mūsų kelyje, bet galiausiai tikrai patirsime, kaip Jis veiks mūsų gyvenime, padarydamas mūsų teisumą kaip vidudienį. O jau kai nušvinta vidudienis, jis nušvinta visur. Šviesai atėjus tamsa traukiasi. Tamsa silpnesnė. Ji stipri tol, kol nepasirodo šviesa. Pasaulyje daug tamsos, jis yra piktojo pavergtas, tačiau mes galime turėti daug šviesos savo širdyse. O tai jau šis tas :) – tiksliau tariant, tai ir yra svarbiausia – turėti Dievo šviesos savo širdyje, pasirinkimuose...

Man ši psalmė - įkvėpimas ne tik šiems metams, bet visam gyvenimui. Kaip ir visas Viešpaties žodis, šventasis Raštas. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą