Neabejoju, kad šis iškilus politikas gali tapti dideliu padrąsinimu kiekvienam, kuris vis bando, daro, bet nepasiseka, bet vėl keliasi, vėl bando...ir vėl krenta.
Juk ir mūsų kasdienybę neretai palydi ne laimėjimai, dideli ar maži džiaugsmai, bet, žiūrėk, dar vienas pralaimėjimas, dar vienas liūdesio pliūpsnis, nusivylimas, o gal net nekviestas nelauktas sielvartas… Nors dievaži, kaip man patiko šie žodžiai:
„Laimėjusių kelias driekias į tolius./ Pralaiminčių kelias - aukštyn" (A.Šimkus).
***
Skurdžiai gyvenantį Linkolną negandos persekiojo visą gyvenimą. Jis aštuonis kartus pralaimėjo rinkimus, du kartus bankrutavo ir išgyveno nervinį išsekimą. Ne kartą jis galėjo viską mesti, bet atsitiesė ir tapo vienu iškiliausių JAV istorijoje prezidentų.
Štai sutrumpinta jo kelio į Baltuosius Rūmus istorija*:
1816 m. jo šeima turėjo palikti namus, o jis pats buvo priverstas dirbti, kad padėtų jiems prasimaitinti.
1818 m. mirė motina.
1831 m. žlugo verslas.
1832 m. balotiravosi į valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios institucijas - pralaimėjo.
1832 m. prarado darbą ir nesėkmingai bandė įstoti į teisės mokyklą.
1833 m. skolinosi iš draugo pinigų naujam verslui ir metų pabaigoje bankrutavo. Šią skolą jis mokėjo dar 17 metų.
1834 m. vėl balotiravosi į valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios institucijas - šįkart laimėjo.
1835 m. susižadėjo, bet mirė sužadėtinė. [Sukūręs šeimą A.Linkolnas neteko jauniausiojo sūnaus].
1836 m. jį apėmė visiškas nervinis išsekimas ir jis šešis mėnesius praleido lovoje.
1838 m. siekė būti išrinktas valstijos įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos spikeriu - pralaimėjo.
1840 m. siekė būti išrinktas rinkiku - pralaimėjo.
1843 m. balotiravosi į Kongresą - pralaimėjo.
1848 m. siekė būti perrinktas į Kongresą - pralaimėjo.
1849 m. siekė žemėtvarkos valdytojo pareigų savo gimtojoje valstijoje - prašymas nepatenkintas.
1854 m. balotiravosi į Jungtinių Valstijų Senatą - pralaimėjo.
1856 m. partijos susirinkime siekė būti išrinktas pretendentu į viceprezidento postą - gavo mažiau nei šimtą balsų.
1858 m. vėl balotiravosi į JAV Senatą - pralaimėjo.
1860 m. išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.
***
Taigi taip svarbu niekuomet neprarasti vilties. Abraomas Linkolnas pasiekė tikslą, o apie savo nesėkmes po pralaimėtų rinkimų į Senatą pasakė: „Kelias buvo sekinantis ir slidus. Viena mano koja slystelėjo, išvesdama iš kelio kitą. Bet aš atsitiesiau ir sau pasakiau: „Tai slystelėjimas, ne kritimas”. [Įdomu tai, kad A.Linkolnas valdė vienu sudėtingiausių šaliai metu. Gal tik toks žmogus, asmeniniame gyvenime patyręs daug išmėginimų ir galėjo suvaldyti šalį sudėtingu jai laikotarpiu (pilietinio karo metu) bei tapti jos prezidentu?]
Ar tai reiškia, kad visų kasdienybės vargų apvainikavimas yra tapimas kažkuo, kaip kad A.Linkolnas tapo vienu iškiliausių JAV istorijoje prezidentų? Nemanau. Tačiau tai gali reikšti, kad net ir daug vargo ar sielvarto ragavęs bet koks žmogus po negandų vis dar gali atsitiesti ir vieną dieną vėl suspindėti taip laukta sėkme, o gal gebėjimais, talentais, o gal grožiu, stiprybe, meile, tikėjimu, viltimi...
Tad jei kartais kasdienybės tunelio gale šviesos nė nesimato, apsiginkluokime kantrybe ir melskime Viešpaties pagalbos, kad būtume pilni vilties.
Foto iš http://www.sonofthesouth/ http://www.flickr.com/photos/library_of_congress
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą