-

Gyvenu tyloje ir pro tylą
Tavo mylintį veidą regiu
mano Žodi vienintelis gyvas
virš dainuojančių toliuos rugių

Lietūs lūpas suvilgo o vėjai
šaltą rasą nubrauks nuo akių
mano mylintis Dievas artėja
virš dainuojančių toliuos rugių


Eglė Perednytė (iš kn. Tamsoje giedantys paukščiai, 2008, Kaunas)