"Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis" (Ps 37, 4)
Kartais šią eilutę skaitome: Gėrėkis Viešpačiu, kad Jis tau suteiktų, ko geidžia tavo širdis...
Juk taip branginame tai, ko trokštame. Mūsų svajonės, troškimai, lūkesčiai, norai... tokie svarbūs. Sakoma, lyg sparnai - surišti arba išlaisvinti skrydžiui. Gražu, bet...
Manau, kad tikruosius sparnus suteikia Viešpats, o ne troškimų išsipildymas. Jo pažinimo šviesa, išmintis, Jo artumas mūsų gyvenime... Tikras, gilus pamaldumas suteikia sparnus - nors kitiems ir gali atrodyti besparnis. O tame tikrame pamaldume ir slypi gėrėjimasis Juo. Gėrėjimasis iki širdies gelmių. Gėrėjimasis iki pat žemės...veidu.
Tuomet sparnai taip pakylėja, kad nesunku ir kojas artimam nuplauti.
Kai išties Juo gėriesi, didžiausiu troškimu tampa Jis pats. Štai koks akibrokštas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą