Noriu išmokti patylėti. Ypač tuomet, kai nekalbu.

2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienis

Vienintelis rūbas

Įsivaizduokime – atidarome spintą, o ten kabo vienintelis rūbas, ant kurio užrašyta: „Meilė“.

Tai bent netikėtumas. Stovi ir galvoji – rengtis ar ne... Pauostai. 

Jo skleidžiamas kvapas primena vien kryžių ir... begalinį, neišsenkantį it šulinys gerumą. Įkvepi jo skleidžiamo kvapo dar kartą...

Jauti, kad apsirengus šį rūbą ims vykti kažkas nepaprasto....

Pasuksi pas tuos, kuriems reikia tavo pagalbos. Eisi pas vargšus, paliegėlius, visuomenės pamirštus, atstumtus....

Daugiau nebepyksi ant savo brolio ar sesers... Stebėsies, kur dingo pyktis, kol suprasi: meilė padengia gausybę nuodėmių (Pat 10, 12).

Šis rūbas taip sušildys tavo sielą, kad netrukus pajusi – tavo paties širdis gyja: nesijausi daugiau vienišas, apleistas, ir pamatysi tuos, kurie turi gerokai mažiau nei tu... Stebėsies, patarnaudamas kitiems, koks tapai reikalingas aplinkiniams ir kiek daug turi, kuo galėtum pasidalyti. Kol suprasi – meilė duoda savęs netausodama...

Su šiuo rūbu negalvosi, kad tave pastebėtų bei įvertintų kiti, nes daugiau mąstysi apie tai, kaip pastebėti ir įvertinti juos.

Nepavydėsi, nes būsi susitapatinęs su savo artimu ir jo sėkmė, laimė bei džiaugsmas bus tavo laimė ir sėkmė... Juk meilė nepavydi.

Nemąstysi piktai, o matydamas kitų nuodėmes neteisi, bet užjausi ir melsi jiems Dievo malonės (Lk 23, 34).

Kiekvieną rytą tas rūbas taip tave paveiks, jog nežiūrėsi į aplinkinius su neapykanta, bet kiekviename matysi Dievo kūrinį bei širdyje melsies, kad Viešpats jį laimintų.

Kiekvieną vidudienį šis rūbas padės prisiminti tuos, kuriems reikalinga tavo malda, pagalba, parama.

Guldamas į lovą jau nenorėsi nusivilkti šio rūbo, nes pajusi – kaip gera mylėti... Net jei nuvargsi po dienos darbų ir rūpesčių, suvoksi – ramybė ilsisi mylinčioje širdyje.

Ilgainiui pastebėsi, kad šio rūbo dėka išmokai ne tik atleisti, bet ir neįsižeisti. Laiminsi savo skriaudėjus, laiminsi tuos, kurie linki tau bloga bei už juos melsies. Neapkalbinėsi – juk meilė nedaro pikto savo artimui...

Tik... gali kilti klausimas: o ar šis rūbas nenusidėvi? Ne, nenusidėvi – jei jį nešioji. Jei jis kabo uždarytas tavo širdies spintoje – po truputį nunyksta, sudyla, jį suėda kandys... Šiam rūbui reikia dienos šviesos, reikia gyvo žmogaus (Ekl 9, 10).

Kur gauti šį rūbą?

Jis kabo ant kryžiaus.



-----------------
Foto - iš pavasarinių lakstymų pievomis

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą