Visuomet malonu sutikti žmogų didelės vidinės kultūros.
Turėjau garbės.
Ponia, kurią pažįsta praktiškai visa Lietuva, ir kurios, kiek pamenu, niekas nekritikavo. O juk mūsų šalyje tai taip reta, kad žmogus, susijęs su politiniu gyvenimu, nebūtų kritikuojamas. Neabejoju, jog šį fenomeną lėmė tam tikros ponios savybės.
Kai stovėjome tarp daugybės kitų įtakingų žmonių, ir pasisveikinome pirmiausiai žodžiu ir žvilgsniu, natūraliai tiesėsi ir ranka... Bet kelias akimirkas vis kas nors sutrukdydavo - mat nesu tokia įtakinga, kad manęs kas nepertrauktų ir neužlįstų, jei kalbuosi su itin dideliu ir įtakingu žmogumi.
Bet toji ponia, mano nuostabai, kantriai ir atkakliai palaukė, taip maloniai į mane žvelgdama ir šypsodamasi.
Galiausiai mes pasisveikinome.
Širdy liko toks geras ir malonus įspūdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą