Rugsėjo 22-ąją buvo atidengtas paminklas Pasaulio tautų teisuoliui Antonui Schmidui (Anton Schmid) atminti; Austrijos pilietis A. Schmidas, tarnaudamas Vokietijos kariuomenės Vermachto seržantu, 1941–1942 metais išgelbėjo šimtus Vilniaus geto žydų. Už tai buvo sušaudytas.
Šią žinutę norėjau įkelti čia dėl to, kad šis žmogus - neįkainuojamo žmogiškumo pavyzdys. Žmogus, nugyvenęs ypatingą gyvenimą. Nes ėjo prieš srovę. Rizikavo ne savo vardu ir karjera, bet savo gyvybe.
Išties, istorija byloja ne apie vieną žmogų, gelbėjusį žydus. Ir vis tik, tokių žmonių nebuvo daug...
Antono Šmido (1900–1942) atsisveikinimo laiškas žmonai. Vilnius 1942.IV.13
Mano mieloji Steffi!
Galvodamas apie Tave ir džiaugsme, ir skausme, pranešu Tau, mano brangioji, kad šiandien buvo priimtas nuosprendis ir aš turiu palikti šį pasaulį, nes esu nuteistas mirti. Prašau Tave, išlik stipri ir tikėk Dievu, kuris valdo kiekvieno mūsų likimą. Aš nieko nebegalėjau pakeisti, nors būčiau norėjęs apsaugoti Tave ir Gertą nuo to, kas įvyko. Todėl prašau, atleisk man, aš tikrai nenorėjau suteikti Jums tokį skausmą, tačiau nieko nebeįmanoma pakeisti. Esu pasiryžęs mirti, nes tokia yra Dievo valia. Jūs turėsite su tuo susitaikyti. Dar kartą prašau, pamirškite skausmą, kurį aš Jums, mano brangiosios, suteikiu, ir nekalbėkite apie tai. Aš tik gelbėjau žmones, nors jie ir buvo žydai, nuo to, kas dabar ištiko mane patį. Todėl dabar turiu mirti. Kaip gyvenime visada viską dariau dėl kitų, taip ir dabar viską paaukojau už kitus. Tave ir Jus abi amžinai mylintis Toni.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą